dvasiškas

dvãsiškas, -a adj. (1); SD47, R, H 1. skirtas vidiniam, psichiniam žmogaus pasauliui, jausmams, protui: Jo dvasiški pamokymai (tokie, kokiais žmogaus dvasią stiprinam, auklėjam) J.Jabl. Dvãsiškos gėrybės K. Mylėkitavs judu ne tiktai prigimta ir kūniška meile, bet reikia mylėtis šventa ir dvasiška meile JR94. Zokanas žada gyvatą ir kitas gerybes dvasiškąsias ir kūniškąsias MT2.

dvãsiškai adv.: Dvasiškai nusigyvenusi miesčionija sp. Buvau taip kūniškai, kaip ir dvasiškai labai nuilsęs BsV364.

2. susijęs (su kuo) psichika, nusiteikimu, įsitikinimais: Mes ... esame dvãsiški sūnūs jo DP177.

dvãsiškai adv.: Su juo dvasiškai tebendrauju J.Jabl.

3. bažn. teikiamas dvasininko ar Dievo, šventas, susijęs su nemirtinga siela: Ir visi tą patį dvasišką peną valgė GN1PvK10,3. Mes akli buvom ... visiems dvasiškiems daiktams Ns1851,1. Bet apie dvasiškas dovanas ... nenoriu, idant nežinotumbit VlnE99.

dvãsiškai adv.: Gimusis kūno keliu persekiojo gimusįjį dvasiškai brš. Idant anas dvãsiškai mūsump ateitų DP6.

4. priklausantis kultui, bažnyčiai, religinis: Dvãsiška giesmė KI506. Ypač įtikinėjo neapleisti dvasiškų praktikų: poterių, meditacijų V.Myk-Put. Valdžia dvasiška I. Užgynė daugiaus besiųsti į Maskvą dešimtinių ir kitų dvasiškų rinkliavų S.Dauk. Prieš urėdą teip dvãsišką, kaip ir svietišką DP19. Visi tie dvasiški vyrai mito iš dešimtinių M.Valanč. Neklauso balso dvasiško mokytojo Sz. 5. pamaldus, dievobaimingas: Dvasiškas gyvenimas N.

dvãsiškai adv.: Duos gerą norėjimą dvasiškai gyventi A.Baran.

6. doras, žmogiškas, geras: Dvãsiškas susiedas Prn. Mūsų dvãsiškas daktaras – nedaug ima už receptą Rm. Yra sviete žmonių ir dvãsiškų Jnš. 7. kuris šmėklos pavidalo: Dvasiškiejie numirėlių pavidalai, jų dvasios, arba vėlės, pažįstamos esą ne tik ant veido, bet ir ant drabužių BsVXIX.

dvãsiška n.: Aš šiaip niekados ką dvasiška nemačiau, kaip tik tąkart tas tris mergas BsMtII202.